-
Your shopping cart is empty!
Išgirdus žodį „genėjimas“ daugeliui atrodo, kad darbas sudėtingas ir reikalaujantis daug žinių bei įgūdžių. Kad reikia žinių ir įgūdžių – tiesa, bet kai moki, tai genėti nesunku. Jei norite turėti idealiai atrodančius ir sveikus augalus savo sode, genėjimą patikėkite profesionalams.
Genėjimas pelnytai traktuojamas kaip pati geriausia profilaktinė medžio ar krūmo priežiūros priemonė, padedanti suformuoti stiprios struktūros lają, reikiamą šakų tankumą, užtikrinti, kad visos medžio ar krūmo dalys gautų pakankamai šviesos, o lajos viduje vyktų reikiama oro cirkuliacija, savo ruožtu mažinanti riziką plisti ligoms.
Svarbu genėti pradėti dar jaunus medelius – tai užtikrins gerokai paprastesnę augalo priežiūrą ateityje.
Tai labai dažnas klausimas. Genėjimo laikui įtakos turi tai, ar medis, krūmas yra visžalis ar vasaržalis, kuriuo metų laiku žydi.
Kada genėti pavasarį žydinčius krūmus, pasufleruoja jų amžius ir planuojamų pašalinti šakų kiekis. Jei norite atjauninti apleistus, senus krūmus, geriausia genėti bus besibaigiant žiemai ar ankstyvą pavasarį, tiksliau – iki balandžio pradžios. Esminis rodiklius – nepradėję skleistis lapai. Jei pavasarį žiedais apsipilantis krūmas dar jaunas ir norite tik šiek tiek jį pagenėti, reikėtų atidėti šį darbą iki kol krūmas baigs žydėti ir tada pagenėti.
Vasarą žaliuojančių krūmų nerekomenduojama genėti vasaros pabaigoje ar prasidėjus rudeniui, nes nauji ūgliai, tikėtina, nespės iki žiemos sumedėti, to rezultatas – jie nušals. Kas kita – gyvatvorės. Pastarosios genimos žiemos pabaigoje arba pavasariui prasidedant ir dar kelis kartus vasarą.
Nuolat žaliuojančius krūmus reikia genėti artėjant link pavasario vidurio, t. y. kovo mėnesio pabaigoje ar balandžio pradžioje. Būtent šiuo metu dar neprasidėjęs naujų ūglių augimas. Visžalių krūmų nerekomenduojama genėti rudenį.
Šiltuoju metų laiku žaliuojančius medžius reikia genėti maždaug nuo vasario mėnesio iki balandžio pradžios, o tiksliau pasirinkti laiką padės lapų pumpurai – genėti reikia kol nesprogsta lapai.
Medžius, kurie anksti pavasarį jau pradeda žydėti, pavyzdžiui, trešnes, vyšnias, persikus, slyvas, magnolijas, sakuras ir pan., rekomenduojama genėti iškart po žydėjimo.
O štai ąžuolams galioja savos taisyklės – juos genėti rekomenduojama vasarį–kovą, o nuo balandžio iki pat liepos pradžios sakoma šiukštu to nedaryti – taip bus išvengta ligų.
Kalbant apie visžalius medžius, vienos taisyklės, kada juos genėti, nėra. Kėnius, egles rekomenduojama genėti dar ramybės būsenoje, tad idealiai tinka pati žiemos pabaiga. O štai pušis siūloma genėti prasidėjus vasarai, kai pastarosios augina jaunus ūgliukus.
Visi vaismedžiai, išskyrus kaulavaisius, genimi nuo žiemos pabaigos iki pirmosios balandžio pusės.